Dantų augimo kampo klasifikacija

Siekiant nustatyti ar reikalingas dantų tiesinimas kapomis, vadovaujamasi įvairiais kriterijais ir klasifikacijomis.

Angle’o klasifikacija buvo pagrįsta prielaida, kad pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys išdygo į pastovią veido skeleto padėtį, kuri gali būti naudojama vertinant anteroposteriorinį lankų ryšį. Kadangi Angle’o klasifikacija buvo pagrįsta neteisinga prielaida, problemos, patirtos skirstant į kategorijas, kai pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys buvo nukrypę į priekį arba visiškai prarasti, lėmė, kad šis konkretus metodas buvo pakeistas kitomis, tikslesnėmis klasifikacijomis. Visgi Angle klasifikacija vis dar naudojama krūminių dantų padėčiai apibūdinti. Tuo tarpu terminai, naudojami apibūdinti priekinių dantų poziciją, buvo pritaikyti priekinių dantų klasifikacijai.

Kampas apibūdino tris grupes:

I klasė arba neutrokliuzija – viršutinio pirmojo krūminio danties meziobokinis smaigalys uždengtas apatinio pirmojo krūminio danties meziobokiniu grioveliu. Praktiškai į šią kategoriją taip pat buvo įtraukti iki pusės smailės pločio neatitikimai.

II klasė arba distokliuzija – apatinio pirmojo krūminio danties meziobukalinis smaigalys nutolęs nuo I klasės padėties.

III klasė arba meziokliuzija – apatinio pirmojo krūminio danties meziobukalinis smaigalys iki I klasės padėties.

Britų standartų instituto klasifikacija

Plačiausiai naudojama aprašomoji klasifikacija. Naudojami terminai yra panašūs į Angle klasifikacijos terminus.

Kaip ir atliekant bet kokią aprašomąją analizę, sunku klasifikuoti ribinius atvejus. Kai kurie autoriai siūlė įvesti II klasės tarpinę kategoriją tiems atvejams, kai viršutiniai iltiniai dantys auga stačiai, o viršutinis išsikišimas padidėjęs iki 4–6 mm. Šis požiūris nesulaukė plataus mokslininkų pripažinimo.

Ortodontinio gydymo poreikio indeksas

Indekso tikslas buvo padėti nustatyti galimą netinkamo sąkandžio poveikį asmens dantų sveikatai ir psichosocialinei gerovei. Jį sudaro du elementai.

Dantų sveikatos komponentas

Jis buvo sukurtas pagal Švedijos dantų priežiūros sąjungos naudojamą indeksą, skirtą atspindėti tuos sąkandžio bruožus, kurie gali turėti įtakos dantų funkcijai ir ilgaamžiškumui. Stebimas vienintelis blogiausias netaisyklingo sąkandžio požymis (indeksas nėra kaupiamasis) ir suskirstymas į vieną iš penkių laipsnių, atspindinčių gydymo poreikį:

1 klasė – nereikia gydymo;

2 klasė – mažai reikia;

3 klasė – vidutinis poreikis;

4 klasė – didelis poreikis;

5 klasė – labai reikia gydymo.

Skalę pirmą kartą 1987 metais paskelbė Europos ortodontų draugija. Kadangi įrašoma tik viena blogiausia savybė, alternatyvus būdas yra paeiliui ieškoti toliau nurodytų savybių.

1) Trūksta dantų;

2) Išsikišimas;

3) Kryžminis sąkandis;

4) Poslinkis (kontaktinis taškas);

5) Perkandimas.

Estetinis komponentas

Šis indekso aspektas buvo sukurtas siekiant įvertinti estetinę negalią, kurią sukelia netinkamas sąkandis. Estetinį komponentą sudaro dešimties standartinių nuotraukų rinkinys, kuris taip pat vertinamas nuo 1 balo – estetiškiausia – iki 10 balų – mažiausiai estetiškai patraukli. Galimos spalvotos nuotraukos, skirtos paciento klinikinei situacijai įvertinti ir nespalvotos nuotraukos, skirtos vertinti tik pagal tyrimo modelius. Paciento dantys (arba tiriamieji modeliai), esantys sąkandyje, apžvelgiami iš priekio, o atitinkamas balas nustatomas pasirinkus nuotrauką, kuri, kaip manoma, kelia lygiavertę estetinę negalią. Balai skirstomi į kategorijas pagal gydymo poreikį:

1 arba 2 balai – nėra poreikio;

3 arba 4 balai – nedidelis poreikis;

5, 6 arba 7 balai – vidutinis / riba;

8, 9 arba 10 balų – neabejotini poreikiai.

Vidutinis balas gali būti paimtas iš dviejų komponentų, tačiau vien dantų sveikatos komponentas naudojamas plačiau ir jam teikiamas pirmumas. Tuo tarpu estetinis komponentas buvo dažnai kritikuojamas dėl subjektyvumo.

Dantų tiesinimas kapomis Vilniuje – SO‘S odontologijos klinikoje.