Nors finansinis raštingumas Lietuvoje auga, daugelis žmonių vis dar remiasi pasenusiais įsitikinimais, priimdami sprendimus dėl paskolų. Tokie mitai gali reikšmingai paveikti finansinę gerovę – nuo prarastų galimybių iki brangiai kainuojančių klaidų. Šiame straipsnyje aptariame penkis dažniausius mitus apie paskolas ir paaiškiname, kaip yra iš tiesų.
1 mitas: „Visada geriau taupyti nei skolintis“
Šis įsitikinimas dažnai kyla iš senosios kartos patirties. Ekonominio neapibrėžtumo laikais skolos buvo suprantamos kaip grėsmė, todėl skatinta gyventi „pagal galimybes“ ir vengti bet kokių finansinių įsipareigojimų.
Iš tiesų taupymas – vertingas įprotis, tačiau kai kuriais atvejais paskola gali būti efektyvesnis sprendimas. Pavyzdžiui, žmogus, norintis įsigyti butą už 100 000 eurų ir taupantis po 1 000 eurų per mėnesį, reikalingą sumą sukaups per daugiau nei aštuonerius metus. Per tą laiką:
- būsto kainos gali smarkiai išaugti;
- teks nuolat mokėti nuomą (pvz., 800–900 €/mėn);
- bus prarasta galimybė investuoti į nuosavą turtą.
Tuo tarpu įsigijęs būstą su 20 % pradiniu įnašu, žmogus iškart pradeda formuoti savo turtą ir apsisaugo nuo būsto kainų augimo. Paskola, kuri padeda kurti vertę – turtą, išsilavinimą ar verslą – gali būti racionalus ir pagrįstas sprendimas.
2 mitas: „Paskolas teikia tik bankai“
Bankai ilgą laiką buvo pagrindinis paskolų šaltinis, todėl kai kurie vis dar mano, kad tik jie gali suteikti saugius finansinius sprendimus. Vis dėlto šiandien kredito rinka yra gerokai įvairesnė.
Lietuvoje veikia reguliuojamos tarpusavio skolinimo (P2P) platformos, kredito unijos ir alternatyvūs finansuotojai. Jie siūlo:
- lankstesnes sąlygas;
- greitesnį sprendimų priėmimą;
- didesnį individualumą, ypač nišinėms reikmėms (pvz., verslo finansavimui).
Svarbiausia – pasirinkti licencijuotus ir Lietuvos banko prižiūrimus finansų teikėjus.
3 mitas: „Pirma reikia išmokėti visas senas paskolas“
Turėti kelias paskolas nebūtinai yra blogai – svarbiau tai, kaip jos valdomos. Kai kuriais atvejais naudingiau yra refinansuoti arba konsoliduoti kelis įsipareigojimus į vieną.
Pavyzdžiui, žmogus turintis kelias aukštų palūkanų paskolas (greitieji kreditai, vartojimo paskola, kredito kortelė) gali jas apjungti į vieną paskolą su mažesne metine palūkanų norma. Tai padeda:
- sumažinti mėnesines įmokas;
- aiškiau sekti savo įsipareigojimus;
- sumažinti bendrą sumokėtų palūkanų sumą.
Refinansavimas – tai įrankis, o ne sprendimas visais atvejais. Rekomenduojama atsižvelgti į papildomas sutarties išlaidas ir skaičiuoti visą paskolos kainą.
4 mitas: „Kuo didesnis pradinis įnašas – tuo geriau“
Nors didesnis pradinis įnašas sumažina skolintiną sumą ir galutinę palūkanų sumą, tai ne visada finansiškai išmintingas pasirinkimas. Kai žmogus visą santaupų rezervą skiria įnašui, jis lieka be „finansinės pagalvės“ nenumatytiems atvejams – sveikatos problemoms, pajamų netekimui ar būtiniems namų remontams.
Be to, jei investicijų grąža rinkoje siekia 7–10 %, o paskolos palūkanos – apie 3–4 %, dalį santaupų gali būti naudinga skirti investicijoms, o ne tik būstui.
Optimalus sprendimas priklauso nuo individualios situacijos: finansinio stabilumo, tikslų, rizikos tolerancijos ir ekonominių prognozių.
5 mitas: „Trumpesnė paskola visada yra geresnė“
Trumpesnis paskolos terminas reiškia mažiau sumokėtų palūkanų, bet tuo pačiu – gerokai didesnes mėnesines įmokas. Didesnės įmokos riboja finansinį lankstumą, o tai gali būti rizikinga net ir dirbant stabilų darbą.
Pavyzdžiui:
- paskola 150 000 € su 3,5 % palūkanomis per 15 metų: įmoka ~1 072 €, palūkanos ~43 000 €;
- ta pati paskola per 30 metų: įmoka ~674 €, palūkanos ~92 500 €.
Skirtumas didelis, tačiau sutaupytus 398 € kas mėnesį investavus, galima sukaupti didesnę grąžą nei „sutaupytos“ palūkanos. Ilgesnės trukmės paskolos suteikia daugiau lankstumo – mokėti daugiau geresniais laikotarpiais ir mažiau, kai sunkiau.
Kaip įvertinti, ar paskola jums tinka?
Prieš imant paskolą, verta atsakyti į šiuos klausimus:
- Ar paskola padės kurti ilgalaikę vertę (būstas, verslas, išsilavinimas)?
- Ar galėsite stabiliai mokėti įmokas, jos neviršys 30–40 % pajamų?
- Ar turite finansinį rezervą nenumatytiems atvejams?
- Ar žinote visas paskolos sąlygas, įskaitant BVKKMN?
- Ar palyginote bent kelis skirtingus finansavimo pasiūlymus?
Pabaigai: paskola – tai priemonė, o ne grėsmė
Paskola nėra savaime blogas ar geras sprendimas – tai finansinis įrankis, kurį galima naudoti atsakingai arba neapdairiai. Atsisakymas domėtis, analizuoti ir skaičiuoti dažnai kainuoja daugiau nei pats skolinimasis.
Atsikratę mitų ir vadovaudamiesi faktais, galime rinktis išmintingai – investuoti į turtą, kuris kuria vertę, o ne tik įsipareigojimus. Protingai valdoma paskola gali tapti tramplinu į tvirtesnę finansinę ateitį.
Pastaba: Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir neturi būti laikomas finansine konsultacija. Prieš priimdami sprendimus dėl paskolos, pasitarkite su nepriklausomu finansų specialistu.
